Vizualinė atmintis vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį kiekvieno žmogaus gyvenime. Atpažinti minioje pažįstamo žmogaus veidą, patekti į norimą adresą nepatikrinus žemėlapio ar akimirksniu nustatyti norimą spalvą/raštą – visa tai galima padaryti atmintyje įspaustais vaizdiniais vaizdais.
Jas galima palyginti su nuotraukomis, kurios visada saugomos galvoje ir padeda mums lyginant naršyti supančią erdvę. Vaizdinė atmintis ne veltui vadinama „fotografine“.
Vizualinė atmintis
Mokslinis apibrėžimas
Pagal oficialų apibrėžimą regimoji atmintis yra informacijos, kurią suvokia regos organai, įsiminimas. Alternatyvūs šio reiškinio pavadinimai yra vizualinė ir fotografinė atmintis.
80 % žmonių mokosi vizualiai – jie geriausiai įsimena vaizdinę, o ne klausos, lytėjimo, uoslės ir skonio informaciją. Tuo žmogus iš esmės skiriasi nuo daugumos gyvūnų, kuriems uoslės organai yra pirmoje vietoje. Pavyzdžiui, katės ir šunys pirmiausia naršo pagal kvapą – jie prisimena kvapus ir jų derinius taip pat gerai, kaip mes prisimename vaizdinius vaizdus.
Smegenų pakaušio skiltis yra atsakinga už regimąją atmintį. Sužeistas žmogus gali prarasti gebėjimą atpažinti kitus, o tai psichologijoje vadinama psichikos aklumu.
Įprastai veikiant smegenims, daugumai vaizdinių vaizdų automatiškai priskiriami unikalūs pavadinimai. Pavyzdžiui, kai matome pažįstamo aktoriaus veidą, prisimename jo vardą, akimirkas iš filmų, kuriuose jis vaidino, ir kitą susijusią informaciją. Jei ryšys tarp žodinių ir vaizdinių vaizdų nutrūksta, negalime prisiminti žmonių vardų ir vietų, kur juos sutikome, nors tikrai žinome, kad jie mums pažįstami.
Tipinį vaizdinės atminties veikimo pavyzdį galima apibūdinti keliais punktais:
- Mes matome žmogaus veidą ir nesąmoningai lyginame jį su įvairiais vaizdiniais ilgalaikėje atmintyje.
- Jei randama atitiktis, atpažįstame asmenį ir prisimename su juo susijusią informaciją.
- Jei atitikmenų nėra, asmuo apibūdinamas kaip nepažįstamasis.
Visas šis procesas gali užtrukti sekundės dalį: jei pažįstamas žmogus nepasikeitė nuo paskutinio susitikimo, atpažinimas įvyksta beveik akimirksniu. Senstant ir prastėjant centrinei nervų sistemai, mums darosi vis sunkiau atpažinti ir palyginti pažįstamus veidus ir objektus. Regėjimo atminties pablogėjimo priežastys taip pat gali būti galvos traumos, stiprus stresas ir įvairių psichostimuliatorių vartojimas.
Studijų istorija
Skirtingomis istorinėmis epochomis vaizdinė atmintis buvo apibūdinama kaip psichinis procesas, kaip psichikos funkcija ir kaip asociacijų sistema. Pirmieji moksliniai darbai šia tema datuojami XVII amžiuje, tačiau buvo gana chaotiško pobūdžio.
Tik XIX amžiuje Wolfgangas Köhleris ir Kurtas Gottschaldtas sukūrė aiškią Geštalto teoriją, apibūdinančią regimąją atmintį kaip vientisą sistemą, apimančią gautų vaizdinių duomenų įsiminimą, saugojimą ir atkūrimą.
XX amžiaus pradžioje Geštalto teoriją pakeitė Karlo Bühlerio ir Alfredo Binet semantinė teorija. Ji pirmenybę teikė tam tikruose vaizdiniuose vaizdiniuose įterptoms reikšmėms, kurios, priklausomai nuo semantinio krūvio, geriau ar blogiau įsimenamos žmogaus atmintyje.
Pagaliau XX amžiaus antroje pusėje buvo pasiūlytas naujas požiūris – informacinis-kibernetinis. Tai leido įvertinti vaizdų įsiminimo ir atkūrimo procesą naudojant algoritmus, panašius į naudojamus kompiuterinėse technologijose.
Įdomūs faktai
- Kuo turtingesnė vaizduotė, tuo geresnė vaizdinė atmintis. Žmogus lengviau atsimena ir mintyse atkuria tai, ką gali įsivaizduoti.
- Žmogaus atmintis formuojasi visą gyvenimą, tačiau aktyvus vystymasis tęsiasi iki 25 metų amžiaus. Pirmieji atminties praradimo požymiai daugeliu atvejų atsiranda po 50 metų.
- Galima atminties talpa, pasak amerikiečių mokslininkų, artėja prie petabaito – tūkstančio terabaitų duomenų (maždaug 217 872 DVD). Tuo pačiu pirmiausia nuslopinami blogi prisiminimai, o malonūs įspūdžiai išlieka ilgam – taip psichika apsaugoma nuo pervargimo.
- Nuolatinio mokymo pagalba dukart Gineso rekordų knygos savininkas Samvelas Gharibyanas išmoko įsiminti spausdintus tekstus. 1990 m. jo puiki vaizdinė atmintis leido jam be klaidų pakartoti 1000 atsitiktinių žodžių iš užsienio kalbų. 2000 m. šis nepaprastas žmogus atmintinai išmoko 2000 rusiškų žodžių, kurie nebuvo susiję reikšme.
- Laikui bėgant prisiminimai gali būti iškraipyti, išblukti ir apaugti klaidingomis detalėmis. Be to, žmogui gali būti implantuojamos fiktyvios detalės ir prisiminimai apie fiktyvius įvykius.
Bet koks pratimas, lavinantis dėmesį, bus naudingas lavinant regimąją atmintį. Bandymas yra vienas iš šių treniruoklių, kurio veiksmingumas įrodytas.
